Geriau nei Oculus Rift

Turiu nuostabų, tiesiog genialų pasiūlymą simuliacinių žaidimų mėgėjams! Visiems, kurie gyvenime troško naujų potyrių, bet tingėjo atsikelti nuo sofos ir vietoj to, kad imtųsi įdomios veiklos, iš LinkoManijos vėl parsisiuntė Sims‘us.

Siūlau išbandyti mirties simuliaciją! Nebijokt, nusilakti iki sąmonės netekimo neprašysiu. Viskas daug paprasčiau!

Esu pakankamai naivus, todėl patikėjau žmonijos literatūriniu palikimu ir padariau prielaidą, kad jums įdomu, ką reiškia numirti. O kad pradėtumėte šią simuliaciją, privalote nemiegoti visą naktį. Šalin kofeiną, nikotiną ir kitokį benziną. Privalėsite apsieiti valios pastangomis.

Pamenat, kai žaisdavot Sims‘us ir jūsų neorganizuotumas net žaidime pasireikšdavo? Kalbu apie tuos atvejus, kai nespėdavot su savo kvailai pavadintu veikėju atlikti visų darbų, o jis taip išvargdavo, kad tiesiog atsijungdavo vietoje. Tai va, tikslas yra ta būsena prieš pat jam užmiegant.

Įsivaizduokite, kad nusikalėte kaip tas nabagas ir pagaliau atėjo aušra!

Saulė pakilo virš horizonto, ėmė nuotaikingai čiulbėti paukščiai, ant žolės suspindėjo rasos lašeliai, o medžiai paskendo pilkame rūke…

Metas! Eikite miegoti!

Skiriami papildomi taškai, jeigu sugebėsite į šį paveikslą įterpti bundantį miestą: pirmuosius troleibusus ir pavienius praeivius tuščiose gatvėse, kelius valančius automobilius ir atsidarančius spaudos kioskus. Visa tai tik sustiprins įspūdį!

Taigi, būtent tada, kai pajausite, kad pasaulis – kažkoks vientisas mechanizmas, privalote eiti miegoti. Tai, mano manymu, yra tiksliausia mirties simuliacija.

Perštinčios akys mėgaujasi pastelinėmis spalvomis, ausys girdi net menkiausią garselį, kuris tylioje aplinkoje atrodo tūkstantį kartų aiškesnis nei paprastai. Pasaulis jums nori atskleisti slaptą savo veidą, bet… Jūs iškeliaujate į tamsą! Kaip tas paliegęs Sims‘ų personažas, kuris atsiriboja nuo visko ir krenta miegoti ten, kur dar prieš akimirką stovėjo. Privalote atsiskirti nuo tos bundančios gamtos ir miesto darnos. Jūs nepriklausote tai nuostabiai visumai. Einate savo keliu.

Tada, kai gulėsite lovoje ir tirtėsite iš šalio net po storiausia antklode, suprasite, kad už lango visiems ant jūsų nusispjaut! Saulė toliau kils aukštyn į žydrą dangų, paukščių giesmės taps vis garsesnės, keliuose ūš daugiau ir daugiau autobusų bei troleibusų! Miestelėnai rikiuosis prie spaudos kioskų nusipirkti cigarečių, o kažkur nuobodžiaujanti siela parsisiųs Sims’us ir po sekundėlės klaviatūroje barškins žodį “rosebud”.

Jeigu iš tikrųjų nusiteikėte ryžtingai ir pretenduojate į highscoreą, išjunkite žadintuvą. Tokiu būdu ženkliai prailginsite simuliaciją. Atsibusite naktį, pakilsite iš lovos ir negalėsite nustygti vietoje. Kupinas jėgų šokinėsite tai šen, tai ten, strikt-pa-strikt išgersite puodelį kavos ir kursite planus ką ten nuveikus, bet… Viską gaubs tamsa ir to niekaip nepakeisite. Draugai ir atimieji klaidžios tolimose sapnų karalystėse, o TV ekranuose bėgs sniegas. Sveikinu, pasiekėte rekordą: jūs – anapus!

Tačiau jeigu iš tikrųjų subrendote, persipjaukite venas, nušokite nuo tilto, palįskite po traukiniu arba ištaškykite sau smegenis pistoletu. Pamatysite, tai kur kas įdomiau už bet kokią simuliaciją.